Pirmieji žingsniai į mokyklą: pokalbis su priešmoklinukų mokytoja Karolina

Ar prisimenate tą jausmą, kai pirmą kartą atsisėdote į mokyklos suolą? Nauja vieta, kreidos kvapas, aplenkti sąsiuviniai, jaudulys, ašarotos, bet pasididžiavimo kupinos tėvų akys, naujos draugystės ir pirmoji mokytoja.

Priešmokyklinė klasė – ypatingas etapas vaiko gyvenime. Tai didelis žingsnis mažo žmogaus augimo, charakterio formavimosi ir žinių kelionėje. Apie šį svarbų laiptelį kalbamės su Kovo 11-osios gimnazijos priešmokyklinės klasės mokytoja Karolina.

Pradėkime nuo pradžių – kas yra priešmokyklinis ugdymas?

Remiantis Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, šis ugdymas skirtas padėti vaikui sėkmingai pasirengti mokyklai ir atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėjant jų gerovę bei tenkinant individualius poreikius ir galimybes.

Tai paskutinis laiptelis prieš pirmąją klasę, todėl čia palengva pratinamasi prie pokyčių – naujos aplinkos, mokyklos ritmo, mokymosi eigos. Priešmokyklinėje klasėje lavinami ne tik bendrieji gebėjimai, bet ir komunikavimo, kultūrinė, pažinimo, skaitmeninė, emocinė bei sveikos gyvensenos kompetencijos.

Veiklų metu mokymąsi deriname su žaidimu, kūrybiškumu ir eksperimentais. Didelį dėmesį skiriame tam, kad kiekvienas vaikas klasėje jaustųsi saugus ir turėtų lygias galimybes mokytis, atsižvelgiant į jo gebėjimus. Juk tai pirmieji žingsniai į smalsumą, tyrinėjimą ir norą mokytis.

Ši programa vykdoma ir darželiuose, ir mokyklose. Kuo priešmokyklinė klasė mokykloje skiriasi nuo priešmokyklinės grupės darželyje?

Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje yra nurodyta, kad jos tikslas – padėti priešmokyklinukui sėkmingai žengti į mokyklą, tiksliau į pradinį ugdymą. Todėl priešmokyklinė klasė mokykloje turi nemažai privalumų – čia vaikas turi galimybę iš anksto realiai susipažinti su aplinka, mokytojais, skambučiu, taisyklėmis ir mažais žingsneliais pratintis žengti prie mokykloje esančios mokymosi struktūros. 

Mokykloje suteikiama galimybė pamažu įsilieti į ritmą, todėl stiprinami mokinio savarankiškumo, emociniai, susikaupimo mokytis įgūdžiai. Darželyje mokiniai šiuos įgūdžius taip pat tobulina ir ugdo, tačiau mokykloje vaikas gauna daugiau realios praktikos, o tai suteikia sklandesnį ir mažiau jaudulio bei streso keliančią adaptaciją į pirmąją klasę.

O Jūs ar prisimenate savo pirmąją dieną mokykloje? 

Taip, turbūt geriausiai ir atsimenu savo pirmąją dieną mokykloje, nes perėjimas iš darželio į mokyklą kėlė truputį tam tikro nerimo ir jaudulio. Prisimindama tą jaudulį, kartu atsimenu ir didžiulį norą būti pastebėtai, išgirstai ir priimtai. Todėl šiandien man svarbu, kad pirmosios dienos mokykloje vaikui būtų prasmingos, suteikiančios saugumo jausmą, leidžiantį jam pasitikėti savimi ir būti savimi. 

Galbūt mokyklos patirtis ir lėmė Jūsų pasirinkimą dirbti su priešmokyklinukais?

Jau mokydamasi mokykloje, įsivaizdavau save dirbančią mokytoja. O dirbti su mažiausiais, mane paskatino, greičiausiai, broliai 🙂. Turiu du jaunesniuosius brolius, su kuriais vaikystėje praleisdavome nemažai laiko – padėdavau ruošti namų ir kitus namų ruošos darbus. Labai smagu, kai gali pagelbėti, suteikti žinių, paaiškinti, pamokyti, o svarbiausia – padėti pasitikėti savimi ir savo jėgomis.

Priešmokyklinio amžiaus tarpsnyje vaikai yra labai smalsūs, aktyvūs, kupini noro pažinti juos supantį pasaulį. Todėl dirbant su 5–6 metų vaikais yra svarbu ne tik įgyjamos žinios, tačiau ir emocinis bei socialinis plėtojimas. 

Rugsėjo 1-oji daugeliui primena savotiškus Naujuosius metus – kupina vilčių, lūkesčių ir naujų pradžių. O kas šią dieną jaudinasi labiau – vaikas ar jo tėvai?

Geras klausimas 🙂. Manyčiau, jaudinasi tiek tėvai, tiek vaikai – tik skirtingai. Vaikai jaudinasi dėl to, nes tai yra nauja gyvenimo patirtis ir tai yra visiškai natūralu. 

O tėvų jaudulys yra daug stipresnis ir gilesnis, siejamas su vaiko branda, su vaiko nauju gyvenimo tarpsniu, su tam tikru nerimu, kaip vaikui seksis ar jis pritaps mokykloje, ar susiras draugų. Todėl mokytojo pareiga yra sukurti jaukią ir šiltą aplinką, suteikianti vaikui žengti svarbų žingsnį jo gyvenimo tarpsnyje. O tėvelius nuraminti, padrąsinti, kurti pasitikėjimo ryšį.

Kaip atrodo diena priešmokyklinėje klasėje?

Priešmokyklinėje klasėje ne tik vystome pažintį su raidėmis, skaičiais, skaitymu, rašymu ir matematiniais veiksmais. Didelį dėmesį skiriame ir mokinių emocinei, socialinei gerovei, mokome pažinti emocijas, jausmus, dirbti komandoje, ugdome kognityvinius gebėjimus ir kitas priešmokyklinio ugdymo kompetencijas. Todėl pamokos dažniausiai yra integruojamos su žaidybinėmis veiklomis, kad mokiniai galėtų patirti mokymosi džiaugsmą, atrastų savo stipriąsias puses, galėtų dirbti savo tempu, tyrinėti, atrasti, bendrautų ir bendradarbiautų su savo klasės draugais.

Kaip tik norėjau klausti, kiek vietos Jūsų klasėje skiriama žaidimui?

Žaidybinė veikla yra bene svarbiausia priešmokyklinio ugdymo proceso dalis. Nes per žaidybines veiklas, mokiniai mokosi pažinti raides bei skaičius ir juos užrašyti, mokosi skaityti ir skaičiuoti. Taip pat lavina bendravimo įgūdžius, laisviau dėlioja ir išreiškia savo mintis. 

O kaip skatinate vaikų smalsumą ir drąsą klausti?

Baimė suklysti dažnai pakiša vaikui koją ir trukdo tyrinėti, suprasti, klausti. Todėl klasėje kuriame saugią atmosferą vaikų smalsumui ir drąsai pažadinti, pabrėždami, kad visi kartais klystame, o iš klaidų mokomės. 

Kūrybinės bei žaidybinės veiklos, pokalbiai, bendravimas, grupiniai užsiėmimai padeda mokiniui ne tik tapti atviresniam naujoms žinioms, bet ir labiau suprasti save, ugdyti empatiją, gebėjimą susitarti, išklausyti vieni kitų.

Puikiai tam tinka ir ryto rato pasisveikinimas, kai iš ryto su mokiniais susėdame ratu ir aptariame, su kokiomis mintimis ar emocijomis jie šiandien atėjo į mokyklą. Taip kiekvieną dieną kartu kuriame saugų ir šiltą ryšį, mokiniai mokosi vienas kitą pažinti, mokosi dėlioti mintis, skatinamas jų smalsumas ir drąsa klausti.

Ką darote, jei vaikas mokosi kitu tempu nei kiti?

Jokiu būdu nereikalauju iš mokinio to, ko jis greičiausiai dar nežino, juk kartais reikia įdėti daugiau pastangų į mokymosi procesą. Kiekvienas esame skirtingas, turime skirtingą supratimą, todėl ir tempas gali skirtis. Svarbu suvokti, kad vieni greičiau suprantame tam tikrus akademinius dalykus, o kitiems gali reikėti įvairesnių pavyzdžių, iliustracijų ar dar kitų ugdymo metodų. 

Galų gale, esame gabūs skirtingose srityse – vieni save lengviau atrandame tiksliuosiuose moksluose, kiti – kalbose, o tretieji – meninėse ar kitokiose veiklose. 

Labai svarbus pasitikėjimo ryšys tarp mokytojo ir vaiko – jei jis jaučiasi, kad nėra lyginamas su kitais mokiniais, tada drąsiau jaučiasi ir nebijo klysti. Iš tikrųjų, čia įeina ir aktyvus bendravimas su tėvais, su kuriais aptariami mokinio gebėjimai. 

Paminėjote tėvus – ar yra būdų, kaip tėveliai gali padėti vaikui pasiruošti mokyklai?

Mokiniai daug žinių ir patirties įgyja mokykloje. Tačiau svarbiausias aspektas, kuris leidžia vaikui sėkmingai pasiruošti mokyklai yra emocinis palaikymas.

Mokykla vaikams turėtų asocijuotis su naujais gyvenimiškais ir žinių atradimais, o ne su baime ar nerimu. Todėl tėveliai savo vaikus turėtų paprasčiausiai padrąsinti, išklausyti, atsakyti į jų klausimus su ramybe ir pasitikėjimu. Tada ir jų vaikas sėkmingai ir su pasitikėjimu žengs į mokslo ir žinių pasaulį.

Paskutinis klausimas – koks, jūsų akimis, yra laimingas priešmokyklinukas?

Laimingas priešmokyklinukas yra tas, kuris jaučiasi saugus ir laimingas klasėje, jam gera bendrauti ir žaisti bei mokytis kartu su savo klasės draugais, jaučiasi išklausytas ir įvertintas bei nebijo klysti.

Ačiū mokytojai Karolinai už pokalbį. 

***
Kviečiame mokytis priešmokyklinio ugdymo klasėje Kovo 11-osios gimnazijoje. 

Jei norėtumėte pasikalbėti ir sužinoti daugiau, susisiekite:
Tel. +370 617 29257
El. p. jolanta.lokiene@kovo11gimnazija.lt